Saugomos teritorijos
Vilmu

Mūsų darbai ateinančioms kartoms
        
Svetainės struktūra   English   Lietuviškai

Versija
neįgaliesiems
VĮ Vilniaus miškų urėdija
Vilniaus g. 22
Mickūnų mstl.
LT-13116 Vilniaus r. sav.


Telefonas +370 5 233 6159
Faksas +370 5 216 0930
El.paštas info@vilmu.lt

Juridinių asmenų registras
Kodas 191805594
PVM kodas LT918055917
A/s LT457044060000232864
AB SEB bankas
Naujienų prenumerata

    Veikla

   

    Saugomos teritorijos


2012-04-01      Atnaujinimo data 2012-06-27

Saugomų teritorijų urėdijoje yra 48 procentai. Jose apribota ūkinė veikla, pirmenybę teikiant gamtosaugai, gyventojų rekreaciniams - estetiniams poreikiams tenkinti.

NERIES REGIONINIS PARKAS

Nuo Vilniaus link Kernavės savo sraunius vandenis plukdydama Neris nubrėžia natūralią Vilniaus miškų urėdijos ribą iš pietryčių pusės. Čia Neries regioninio parko teritorija (10 587,92 ha.), iš kurių Vilniaus miškų urėdijos Dūkštų ir Sudervės girininkijose - 4,2 tūkst. ha.

Tikras stebuklas, kad  visiškai netoli Vilniaus galima džiaugtis unikalia, natūralia gamta, raiškiais kraštovaizdžiais, atodangomis, pasigėrėti neapsakomo grožio vaizdais, atsiveriančiais nuo aukštų Neries krantų. Beslenkantys ledynai  sukūrė įspūdingas kalvas, išvinguriavo  Neries ir jos intakų  vagas. Dėl to čia persipina  žaismingi kalvynai, žaliuojančios senovinės griovos  su upelių slėniais, miškais ir raguvomis.

Beveik visą parko teritoriją net 95% užima miškai, iš kurių Vilniaus miškų urėdijai priklauso beveik pusė (40 %). Parke net 11 įvairių  draustinių, 1 gamtinis Dūkštų ąžuolyno rezervatas. Natūralus, žmogaus veiklos nepažeistas  kraštovaizdis sąlygoja plačią įvairaus tipo pelkių, pievų, vandens augalų bendrijų įvairovę. Daug parke sutinkamų augalų ir gyvūnų rūšių yra retos, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: augalų - 45 rūšys, kerpių - 15 rūšių, grybų - 22 rūšys, gyvūnų - 53 rūšys.   Nuošaliuose šlapiuose miškuose, senuose medžiuose lizdus krauna juodieji gandrai. Netoli vandeningų žemapelkių galima išgirsti ir pamatyti grakščiąsias gerves. Parke nemažai retų paukščių: senuose lapuočių miškuose mėgsta įsikurti mažasis erelis rėksnys, sraunių upelių stačiuose šlaituose urvelius rausia tulžiai, naktimis ūbauja naminės pelėdos. Neries regioninio parko miškuose galima rasti beveik visų rūšių Lietuvos miškų žinduolių tarp kurių vertingiausia - parko įžymybė į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta  didžioji miegapelė.

Išskirtinė parko padėtis - tarp dviejų Lietuvos sostinių - senosios Kernavės ir Vilniaus lėmė kultūros paveldo  objektų gausą. Nuo Kernavės iki Vilniaus driekėsi gynybinė piliakalnių sistema, su palei Nerį supiltais pilkapiais, senovės gyvenvietėmis. Šioje teritorijoje galima aptikti daug senosios lietuvių dvasinės kultūros likučių - mitologinių akmenų, šaltinių, alkakalnių.

Tikimės, kad noras pažinti savo šaknis paskatins Jus iš naujo atrasti mūsų visų istorinės ir dvasinės praeities kultūros paveldą, esantį Neries regioniniame parke.

Neries regioninio parko direkcijos adresas:
Vilniaus g. 33, Sudervė, LT-14201 Vilniaus rajonas, tel./faks. 8 5 2490202 Direktorė Audronė Žičkutė, mob. tel. 8 686 18617,

el. pastas: neries_rp @ centras.lt

http://www.neriesparkas.lt

VERKIŲ REGIONINIS PARKAS

Verkių regioninis parkas 1992 m. įsteigtas siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų gamtinius, Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius kompleksus bei kitas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui plėtoti, gamtosaugos idėjoms, materialinės ir dvasinės kultūros palikimui propaguoti.

Bendras parko plotas - 2673 ha. Natūralios ir pusiau natūralios teritorijos Verkių regioniniame parke užima apie 80% jo ploto. Čia yra Žaliųjų ežerų ir Turniškės kraštovaizdžio, Ežerėlių geomorfologinis, Riešės hidrografinis, Verkių kraštovaizdžio ir architektūros, Kalvarijų memorialinis draustiniai.Bendras parko plotas - 2673 ha. Natūralios ir pusiau natūralios teritorijos Verkių regioniniame parke užima apie 80% jo ploto. Čia yra Žaliųjų ežerų ir Turniškės kraštovaizdžio, Ežerėlių geomorfologinis, Riešės hidrografinis, Verkių kraštovaizdžio ir architektūros, Kalvarijų memorialinis draustiniai.

ŽALIŲJŲ EŽERŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINYJE saugomi ilgi ir gilūs stačiašlaičiai Žaliųjų ežerų dubakloniai (rinos), ir žemiausiose jų vietose telkšantys ežerai. Čia reljefas tikrai įspūdingas. Itin išraiškingas kalvotas tarpuežeris labai vertingas ir biologiniu požiūriu, nes jame gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų.ŽALIŲJŲ EŽERŲ KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINYJE saugomi ilgi ir gilūs stačiašlaičiai Žaliųjų ežerų dubakloniai (rinos), ir žemiausiose jų vietose telkšantys ežerai. Čia reljefas tikrai įspūdingas. Itin išraiškingas kalvotas tarpuežeris labai vertingas ir biologiniu požiūriu, nes jame gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų.

Statūs Balsio (Kryžiuočių) ežero - didžiausio ir giliausio Žaliųjų ežerų grupėje - duburio šlaitai, virš vandens iškilęs iki 40 m, beveik tiek pat nusileidžia ir po vandeniu. Šlaituose gausu šaltinių. Bene didžiausias galvosūkis yra žalia ežerų spalva. Jų vanduo iš tiesų ryškiai žalias, nes požeminiai vandenys, maitinantys ežerus, yra labai karbonatingi.

TURNIŠKĖS KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINYJE Riešės upelis išsišakoja į du - Riešės ir Turniškės - upelius. Tai gana retas reiškinys Lietuvoje. Šalia upelio yra XIX a. technikos paminklas - Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas su inžinerine kanalų sistema.

EŽERĖLIŲ GEOMORFOLOGINIAME DRAUSTINYJE saugomas įdomus, nors ir ne toks ryškus kaip Žalieji ežerai, geomorfologinis komleksas. Čia gausu mažų, uždarų, tarpusavyje nesusisiekiančių ežerėlių arba pelkėtų, jau užakusių ežerų duburių.

RIEŠĖS HIDROGRAFINIS DRAUSTINIS saugo natūralią Riešės upelio atkarpą. Čia gausu retų gyvūnų, saugomų Europos mastu.

VERKIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO IR ARCHITERKTŪROS DRAUSTINYJE saugomas unikalus Verkių rūmų architektūros ansamblis. Jį sudaro vakarinė ir rytinė oficinos, paviljonas, arklidės, sargo namelis, dvi oranžerijos, įvairūs ūkiniai pastatai, parkas su senaisiais tvenkiniais. Senasis dvaras Vilniaus vyskupams priklausė jau nuo XIV a. Paskutinė rūmų rekonstrukcija vyko XIX a., kuomet teko nugriauti centrinius rūmus, nusiaubtus Napoleono armijos. Archeologinių bei istorinių tyrimų medžiaga rodo, kad Verkiai buvę pagoniškojo kulto vieta, laikoma krivių krivaičių sūnaus Lizdeikos gimtine.

KALVARIJŲ MEMORIALINIO DRAUSTINIO akcentas - Verkių Kalvarijos, įkurtos XVII a. viduryje. Į gamtinį kraštovaizdį įkomponuotas Verkių Kryžiaus kelias - Jaruzalės Kryžiaus kelio analogas. Šis architektūrinis-urbanistinis ansamblis yra vertingas Europos mastu. Jame yra 22 mūrinės koplyčios, 7 mediniai vartai, medinis tiltas - koplytėlė ir Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia.

Verkių regioniniame parke rekreaciniu požiūriu vertingiausi švarūs, maudytis tinkami ežerai, nuo seno lankomi poilsiautojų. Svarbiausioms regioninio parko kraštovaizdžio vertybėms aplankyti numatyta pažintinių pėsčiųjų takų bei apžvalginių autoturizmo ir dviračių trasų sistema. Daugiau apie Verkių regioninio parko vertybes, apie poilsio galimybes, sužinosite interneto svetainėje www.pavilniai-verkiai.lt. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos adresas: Žaliųjų ežerų 53, Vilnius; telefonas 8-5-2729834, faksas 8-5-2729835.

Urėdijos teritorijoje yra šie valstybiniai draustiniai:

Baravykinės valstybinis kraštovaizdžio draustinis (2280 ha). Tai priešpaskutiniojo apledėjimo moreninio kalvyno Ašmenos aukštumoje kraštovaizdis, kurtinių tuokvietės.
Daubėnų valstybinis kraštovaizdžio draustinis (675 ha) - senojo fliuvioglacialinio Rukainės-Rudaminos senslėnio kraštovaizdis Ašmenos moreninėje aukštumoje.
Europos centro valstybinis kraštovaizdžio draustinis (912 ha) - geografinio Europos Centro apylinkių kraštovaizdis.
Dvarčionių valstybinis geomorfologinis draustinis (110 ha) - raiškus Dvarčionių dubaklonis.
Griovų valstybinis geomorfologinis draustinis (574 ha) - Neries paslėnio erozinio kalvyno fragmentas su raiškiomis griovų tipo formomis.

Juozapinės valstybinis geomorfologinis draustinis (251 ha) - Ašmenos aukštumai būdingas senojo reljefo moreninio masyvo fragmentas su Juozapinės kalnu.
Kruopynės valstybinis geomorfologinis draustinis (326 ha) - Medininkų-Ašmenos aukštumų kalvynui būdingas kalvotojo masyvo fragmentas su Kruopynės (Jočio) kalnu.
Kuosinės valstybinis geomorfologinis draustinis (1514 ha) - Kuosinės senslėnis.
Medžiakalnio valstybinis geomorfologinis draustinis (766 ha) - smulkiakalvių ruožo fragmentas, būdingas Baltijos aukštumų lankui.
Vanaginės valstybinis geomorfologinis draustinis (301 ha) - senasis moreninis reljefas Aukštaičių aukštumoje.
Kenos valstybinis hidrografinis draustinis (165 ha) - negilaus salpinio slėnio labai vingiuotas Kenos aukštupys.
Vilnios valstybinis hidrografinis draustinis (1221 ha) - negilaus salpinio slėnio vidutiniškai vingiuota Vilnios vidurupio atkarpa.
Raudonosios balos valstybinis telmologinis draustinis (137 ha) - Aukštaičių moreninėms aukštumoms būdinga Raudonoji pelkė.
Medininkų valstybinis botaninis draustinis (16 ha) - Kalninių arnikų sąžalynai, kitų retų rūšių augalų augiavietės.
Taurijos valstybinis ornitologinis draustinis (514 ha) - tai kurtinių tuokvietės.

Urėdijos miško žemėse saugomi 74 objektai: tai Žalieji ežerai, senovės gyvenvietės, piliakalniai, pilkapiai, akmenys, Grigiškių popieriaus fabriko vandens kanalas.
Paežerėse, pelkėse, miškuose auga reti į Raudonąją knygą įtraukti žoliniai augalai: miškinė dirsuolė, stačioji vaisgina, tuščiaviduris rūtenis, balandinė žvaigždūnė ir kiti.
Urėdijos miškuose yra kurtinių tuokviečių, gervių, tetervinų, lutučių, perimviečių, pilkųjų garnių kolonijų.
Kertinė miško buveinė - tai beveik nepaliestas miško plotas, kuriame didelė tikimybė rasti nykstančių, pažeidžiamų, retų arba globotinų floros ir faunos rūšių, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą .
Kertinių miško buveinių inventorizacija, viena iš sudėtinių miškų sertifikavimo dalių, padeda išsaugoti miškuose turimą biologinę įvairovę. Kertinių miško buveinių inventorizacija VĮ Vilniaus miškų urėdijoje pradėta 2002 metais ir baigta 2003 metais. Iš inventorizavimui pateiktų 893 sklypų, pernai inventorizuoti 104 sklypai, šiemet liko 789 sklypai. 300 sklypuose rastos saugotinos kerpių, samanų, induočių augalų, grybų, moliuskų ar vabzdžių rūšys.

VĮ Vilniaus miškų urėdijos valstybinės reikšmės
miškų kertinės miško buveinės 

Girininkija

vnt.

ha

     
Dūkštai 21 37,45
Paežeriai 11 11,20
Verkiai 38 69,84
Sudervė 4 2,59
Mickūnai 16 30,21
Taurai 40 87,39
Lavoriškės 11 12,47
Paneriai 13 7,42
Juodšiliai 5 3,51
Parudamina 3 0,45
Migūnai 4 3,00
Viso 166 265,53

 

 

RAUDONOSIOS KNYGOS AUGALŲ RŪŠYS VĮ VILNIAUS MIŠKŲ URĖDIJOJE

Eil.Nr.

Augalo rūšies pavadinimas

Girininkija

Lietuviškai

Lotyniškai

1 Miškinė dirsuolė Bromopsis benekenii Dūkštų
2 Aukštoji gegūnė  Dactylorhiza fuchsii Dūkštų
3 Stačioji vaisgina Ajuga pyramidalis Dūkštų
4 Tuščiaviduris rūtenis Corydalis cava Dūkštų
5 Balandinė žvaigždūnė Scabiosa columbaria Dūkštų
6 Statusis atgiris  Huperzia selago Dūkštų
7 Vėjalandė šilagėlė  Pulsatilla patens Dūkštų
8 Daugiametė blizgė  Lunaria rediviva Dūkštų
9 Pelkinė uolaskėlė  Saxifraga hirculus Dūkštų
10 Vienalapis gedutis  Malaxis monophyllos Dūkštų
11 Pūkuotoji apuokė Trichocolea tomentella  Dūkštų
12 Dvilapis purvuolis  Liparis loselii Dūkštų
13 Melsvasis gencijonas  Gentiana cruciata Dūkštų
14 Plačialapis begalis  Laserpitium latifolium Dūkštų
15 Plunksninė pliusnė Neckera pennata Migūnų
16 Miškinė dirsuolė Bromopsis benekenii Migūnų
17 Miškinis eraičinas Festuca altissima Migūnų
18 Žalsvažiedė blandis Platanthera chlorantha Migūnų
19 Geltonžiedis pelėžirnis Lathyrus laevigatus Migūnų
20 Plačialapis begalis Laserpitium latifolium Migūnų
21 Aukštoji gegūnė Dactylorhiza fuchsii Migūnų
22 Baltijinė gegūnė Dactylorhiza longifolia Migūnų
23 Siauralapė gegūnė Dactylorhiza traunsteineri Migūnų
24 Dėmėtoji gegūnė Dactylorhiza maculata Migūnų
25 Paprastasis kardelis Gladiolus imbricatus Migūnų
26 Miškinė monažolė Glyceria nemoralis Migūnų
27 Paprastoji tuklė  Pinguicula vulgaris Migūnų
28 Mėlynasis palemonas Polemonium caeruleum Migūnų
29 Daugiametis patvenis Swertia perennis Migūnų
30 Sibirinė visgė Trisetum sibiricum Migūnų
31 Vėjalandė šilagėlė  Pulsatilla patens Kalvelių
32 Paprastoji vandens lelija Nymphaea alba  Kalvelių
33 Žvilgantysis kiminas Sphagnum subnitens Lavoriškių
34 Kupstinė kūlingė  Trichophorum cespitosum Lavoriškių
35 Statusis atgiris Huperzia selago Lavoriškių
36 Vėjalandė šilagėlė Pulsatilla patens Lavoriškių
37 Mažalapė saulašarė Drosera intermedia  Lavoriškių
38 Statusis atgiris Huperzia selago Mickūnų
39 Meškinis česnakas  Allium ursinum  Mickūnų
40 Statusis atgiris Huperzia selago Mickūnų
41 Mažalapė saulašarė Drosera intermedia  Mickūnų
42 Lieknasis švylys Eriophorum gracile  Mickūnų
43 Statusis atgiris Huperzia selago Migūnų
44 Kalninė arnika  Arnica montana  Migūnų
45 Plačioji platužė Lobaria pulmonaria  Paežerio
46 Laplandinis karklas Salix lapponum  Paežerio
47 Mėlynialapis karklas Salix myrtilloides  Paežerio
48 Dėmėtoji gegūnė Dactylorhiza maculata Paežerio
49 Siauralapė gegūnė  Dactylorhiza traunsteineri  Paežerio
50 Plunksninė pliusnė Neckera pennata  Panerių
51 Raudonasis garbenis Cephalanthera rubra  Parudaminos
52 Švedinė kiaulpienė  Taraxacum suecicum Parudaminos
53 Vėjalandė šilagėlė Pulsatilla patens Parudaminos
54 Rusovo gegūnė Dactylorhiza russowii Parudaminos
55 Kalninė arnika  Arnica montana  Parudaminos
56 Paprastasis kardelis Gladiolus imbricatus Parudaminos
57 Mažažiedė lūgnė  Nuphar pumilum Parudaminos
58 Raudonoji gegūnė  Dactylorhiza incarnata Parudaminos
59 Miškinė mėta  Mentha longifolia Parudaminos
60 Melsvasis gencijonas  Gentiana cruciata Sudervės
61 Didysis asiūklis  Equisetum telmateia Sudervės
62 Raudonoji gegūnė  Dactylorhiza incarnata Sudervės
63 Mėlynasis palemonas Polemonium caeruleum Taurų
64 Statusis atgiris Huperzia selago Taurų
65 Pelkinė laksva Hammarbya paludosa  Verkių
66 Pajūrinis sotvaras Myrica gale  Verkių
67 Stačioji vaisgina Ajuga pyramidalis Verkių
68 Kalninė arnika  Arnica montana  Verkių
69 Šakotoji ratainytė Cladium mariscus  Verkių
70 Nariuotoji ilgalūpė Corallorhiza trifida  Verkių
71 Baltijinė gegūnė Dactylorhiza longifolia Verkių
72 Dėmėtoji gegūnė  Dactylorhiza maculata Verkių
73 Rusovo gegūnė Dactylorhiza russowii Verkių
74 Tamsialapis skiautalūpis Epipactis atrorubens  Verkių
75 Melsvasis gencijonas Gentiana cruciata Verkių
76 Statusis atgiris Huperzia selago Verkių
77 Plačialapis begalis Laserpitium latifolium Verkių
78 Dvilapis purvuolis  Liparis loselii Verkių
79 Širdinė dviguonė Listera cordata  Verkių
80 Gležnalapė nertis Ceratophyllum submersum  Verkių
81 Miškinė plikaplaiskė Neottianthe cuculata  Verkių
82 Ilgagalvis dobilas Trifolium rubens  Verkių
83 Žirnialapis vikis Vicia pisiformis  Verkių
84 Miškinė monažolė Glyceria nemoralis Verkių
85 Daugiametė blizgė  Lunaria rediviva Verkių
86 Vienalapis gedutis  Malaxis monophyllos Verkių
87 Didysis plukenis Najas marina  Verkių
88 Mažoji gegužraibė Orchis morio  Verkių
89 Paprastoji tuklė  Pinguicula vulgaris Verkių
90 Žalsvažiedė blandis Platanthera chlorantha Verkių
91 Didžiažiedė juodgalvė Prunella grandiflora  Verkių
92 Vėjalandė šilagėlė Pulsatilla patens Verkių
93 Balandinė žvaigždūnė Scabiosa columbaria Verkių
94 Žalsvoji naktižiedė Silene chlorantha  Verkių
VĮ Vilniaus miškų urėdija 2017